- paviršis
- pavir̃šis sm. (2) žr. paviršius 1: Paviršis blizga kaip stiklas A1884,174. Pavir̃šis žemės juodas J. Šaltinis kilo iš žemės ir drėkino visą žemės paviršį Skv1Moz2,6. Tamista matei tik paviršį, o gilumą, dugną, tai geriaus nė nematyti, nė nežinoti V.Piet. | Tik iš pavir̃šio šlapias Zt. ^ An žemės pavir̃šio to velnio nebėr (jau miręs) Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.